ForumPortaliGalleryPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi
...:::Meny Kryesore:::...
 Home
 Portali
 Forum
 Lista e Antarve
 Galeria
 Lajmet Flash
 Profili
 FAQ
 Testi I Dashuris
favoritos.gif Media & Muzika
 Telivizionet Live
 Video Klipe
 Ruzulltatet Sportive
 Mp3 Falass
 Mp3 RAP
 Kerkesa Muzikore
 Melodi Per Celular
icon_community.gif Argėtim-Zbavitje
 Video Humoristike
 Luani Lojra
 Dezing
 Poezi
 Gediche
 Argėtime
 Albumi Fotografik
 Tema tė Ndryshme
som_downloads.gif Shkarkime & Links
King-Rap Tolbar
Programe
Shkarko Scripte
Chat Programs
 Kėrko nė Forum
 Liderėt e forumit
 Ndihmė
 Kėrko
Moti Momental

Permbajta e ksaj faqe kerkon flash player per instalim kliko mbi ket tekst.


Futu nė chat

Top 5 softuerėt antivirus pėr 2008
HTML clipboard
Top 5 softuerėt antivirus pėr 2008

1. Bit Defender

2. Kaspersky

3. Eset NOD32

4. Trend Micro Antivirus

    plus AntiSpyware 

5. F-Secure Anti-Virus 

SMS Falas nga KING-RaP
Partnerėt
>>> AlBaZeMeR <<<

XoFaCe

->>Ks-MaX <<<---

->> KoSoVa.Li <<<---

 ->> Muzik-Anglisht <<<---

V.I.P Galeri

Top posters
kanuni
 
Xhebraili
 
vissari
 
El-Fuego
 
drini-89
 
RiRi
 
dj-baba
 
dosti
 
king
 
miri
 
Keywords
genta PORNO ismajli nika numri gashi komandat anglisht BAJRAM double dashuri shkronja numrin dashurie krasniqi celular druri nokia kosoves murlan meda gjata 2012 shqip elvana loja
IP Addressa Juaj&Reklama
IP


Share | 
 

 DĖbimi I ShqiptarĖve"

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
kanuni



Numri i postimeve : 1130
Join date : 10/06/2008

Character sheet
vissi: Lojra

MesazhTitulli: DĖbimi I ShqiptarĖve"   Thu Jul 10, 2008 2:10 pm

Dokumenti kriminal i Ēubrilloviqit bazė mbi spastrimin etnik tė shqiptarėve


"DĖBIMI I SHQIPTARĖVE"


Dr. Vaso Ēubriloviē ka qenė kėshilltar i regjimit monarkist gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, pastaj ministėr, akademik, drejtor i Institutit tė Ballkanologjisė dhe anėtar i Lidhjes sė Komunistėve tė Jugosllavisė pas Luftės sė Dytė Botėrore.
· Memorandumi i tij "Dėbimi i shqiptarėve" qė iu paraqit qeverisė mbretėrore tė Stojadonoviē-it mė 7 mars 1937, ka shėrbyer dhe shėrben edhe sot e kėsaj dite si platforma kryesore pėr spastrimin etnik tė shqiptarėve nė Kosovė.


Pėrmbajtja e lėndės:



Problemi i shqiptarėve nė jetėn tonė kombėtare
Kolonizimi i krahinave tė jugut
Problemi ndėrkombėtar i kolonizimit
Mėnyra e shpėrnguljes
Organizimi i shpėrnguljes
Popullimi i rajoneve tė ēpopulluara
Aparati i kolonizimit
Mjetet finanziare




Shkruan: Vaso ĒUBRILOVIQ
Beograd, 07 mars 1937




Problemi i shqiptarėve nė jetėn tonė kombėtare


Problemi i shqiptarėve nė jetėn tonė kombėtare dhe shtetėrore nuk ėshtė ngritur dje. Ai ka luajtur njė rol madhor nė jetėn tonė nė Mesjetė, por rėndėsia e tij bėhet edhe mė vendimtare nė fund tė shkullit tė XVII-tė, nė kohėn kur masa tė popullit serb u ēvendosėn nė veri tė territoreve tė tyre stėrgjyshore tė Rashkės dhe u zėvendėsuan nga malėsorėt shqiptarė. Kėta tė fundit gradualisht zbritėn nga malet e tyre poshtė nė fushat pjellore tė Metohisė dhe Kosovės. Duke depėrtuar nė veri, ata u shpėrndanė nė drejtimin e Moravės sė jugut dhe tė perėndimit dhe, duke kaluar Malet e Sharrit, zbritėn drejt Pologut dhe, qė kėtej, nė drejtim tė Vardarit. Nė kėtė mėnyrė, aty nga shekulli i XIX-tė, u formua njė trekėndėsh shqiptar, njė pykė me bazėn nė boshtin Dibėr-Rogozna qė u fut thellė nė territoret tona, duke arritur Nishin, dhe i ndau territoret tona tė vjetra tė Rashkės, Maqedonisė dhe Luginės sė Vardarit.
Kjo pykė shqiptare e banuar nga elementėt anarkistė shqiptarė pengonte ēdo lidhje tė fortė kulturore, arsimore dhe ekonomike midis territoreve tona veriore dhe jugore nė shkullin e XIX-tė. Kjo ka qenė arsyeja kryesore pse Serbia ka qenė e pastabilizuar, deri nė vitin 1878, kur ajo mundi tė vendoste dhe tė mbante lidhje tė vazhdueshme me Maqedoninė pėrmes Vranjės dhe Malit tė Zi tė Shkupit, tė ushtronte influencėn kulturore dhe politike nė Luginėn e Vardarit. Kjo gjė pritej tė ndodhte pėr shkak tė lidhjeve tė favorshme gjeografike dhe rrugore dhe traditave historike nė kėto zona. Megjithėse bullgarėt e kanė filluar jetėn e tyre shtetėrore mė vonė se serbėt, nė fillim ata patėn sukses mė tė madh. Kjo shpjegon pėrse ka ngulime tė pėrhershme sllavėsh tė jugut nga Vidini nė veri deri nė Ohėr nė jug. Serbia filloi tė kėpuste copa tė kėsaj pyke shqiptare qė gjatė rebelimit tė parė, duke dėbuar banorėt shqiptarėt qė ishin mė nė veri nga Jagodina.
Falė koncepteve tė gjera shtetėrore tė Jovan Ristiēit, Serbia kėputi njė copė tjetėr tė kėsaj pyke pas aneksimit tė Toplicės dhe Kosanicės. Nė kėtė kohė, rajonet midis Jastrebacit dhe Moravės jugore qenė spastruar nė mėnyrė radikale nga tė gjithė shqiptarėt. Nga viti 1918 e kėtej ka qenė detyra e shtetit tonė tė tanishėm tė shkatėrrojė mbeturinat e kėtij trekėndėshi shqiptar. Ai nuk e bėri kėtė gjė. Ka disa arsye pėr kėtė, por ne do tė pėrmendim vetėm mė tė rėndėsishmet prej tyre:
Gabimi kryesor i autoriteteve nė fuqi nė atė kohė ėshtė se, duke harruar se ku ndodheshin, ata deshėn t’i zgjidhnin tė gjitha problemet madhore etnike tė Ballkanit tė turbulluar dhe tė gjakosur me metodat Perėndimore. Turqia solli nė Ballkan zakonet e Sheriatit, sipas tė cilave, fitorja nė luftė dhe pushtimi i njė vendi tė jep tė drejtėn e jetės dhe tė pronės mbi subjektet qė e banojnė. Bile edhe tė krishterėt e Ballkanit mėsuan nga turqit se jo vetėm pushteti dhe sundimi shtetėror, por edhe shtėpijat e pronat janė tė fituara apo tė humbura si shpėrblim. Koncepti i raporteve tė pronėsisė private mbi tokėn nė Ballkan u zbut nė njė farė shkalle nėpėrmjet ligjeve, urdhėresave dhe marrėveshjeve tė tjera ndėrkombėtare tė lėshuara nėn presionin e Evropės, por ky koncept ka qenė nė njė farė shkalle leva kryesore e shtetit turk dhe e shteteve tė Ballkanit deri nė ditėn e sotme. Nuk kemi nevojė t'i referohemi njė tė kaluare tė largėt. Ne do tė pėrmendim vetėm disa raste tė kohėve tė fundit, shpėrnguljen e grekėve nga Azia e Vogėl nė Greqi dhe tė turqve nga Rumania nė Turqi. Ndėrsa tė gjithė shtetet e Ballkanit qė nga viti 1912 i zgjidhėn ose janė nė rrugėn e zgjidhjes sė problemeve tė pakicave kombėtare me anė tė shpėrnguljeve masive, ne kemi mbetur nė metodat e ngadalėshme dhe tė ngathta tė kolonizimit gradual. Rezultatet e kėsaj kanė qenė negative. Qė kjo ėshtė kėshtu e tregojnė mė sė miri statistikat nga 18 distriktet qė pėrfshijnė trekėndėshin shqiptar. Nga kėto shifra del se nė kėto krahina shtimi natyral i popullsisė shqiptare ėshtė mė i madh se rritja totale e popullsisė sonė nga shtimi natyral plus banorėt e rinj (nga 1921 deri mė 1931 popullsia shqiptare u rrit 68.060, ndėrsa ajo serbe tregon njė rritje prej 58.745, njė diferencė prej 9.315 vetėsh nė dobi tė shqiptarėve). Duke marrė parasysh karakterin e vėshtirė tė shqiptarėve, rritjen e theksuar tė numrit tė tyre dhe vėshtirėsitė gjithnjė nė rritje tė kolonizimit me metodat e vjetra, me kalimin e kohės ky ēpėrpjestim do tė bėhet edhe mė i madh dhe eventualisht do t'i japė fund kolonizimit tonė qė nga viti 1918 e kėtej.
Bile edhe metoda e kolonizimit gradual nuk u aplikua si duhet. Akoma mė keq, nė njė problem kaq tė rėndėsishėm, nuk ka pasur njė plan tė pėrcaktuar shtetėror, nė tė cilin do tė aderonte dhe tė cilin do ta aplikonte ēdo qeveri dhe regjim. Puna ėshtė bėrė me ndėrprerje, me hope, ēdo ministėr i ri ēbėnte atė qė kishte bėrė parardhėsi, ndėrkohė qė vetė nuk krijonte asgjė tė qėndrueshme. Qenė shpallur ligje dhe rregullore, por edhe ashtu tė dobėta, siē ishin ato nuk zbatoheshin. Disa persona, sidomos deputetė nga krahina tė tjera, kur nuk arrinin tė siguronin mandatin nė krahinėn e tyre, shkonin nė jug dhe merrnin me tė mirė elementėt jo nacionalė pėr tė siguruar mandatin, duke sakrifikuar nė kėtė mėnyrė interesat kombėtare dhe shtetėrore. Aparati i kolonizimit ishte jashtėzakonisht i kushtueshėm, i fryrė dhe i ngarkuar me njerėz qė ishin jo vetėm inkompetentė, por shpesh ishin pa skrupull, kėshtu qė veprimtaria e tyre pėrbėn vėrtet njė problem tė veēantė. Mė nė fund, mjafton tė mbledhim shumat e mėdha qė ka investuar shteti pėr kolonizimin dhe ta pjesėtojmė rezultatin me numrin e familjeve tė vendosura, pėr tė provuar se sa e kushtueshme ka qenė vendosja e njė familjeje tė re qė kur ka mbaruar lufta, pa marrė parasysh nėse kėto shpenzime janė bėrė nga kolonėt vetė apo nga shteti. Po ashtu, do tė jetė interesante tė krahasojmė shumat e paguara pėr shpenzimet personale dhe ato pėr materialet e pėrdorura nga kolonizimi ynė. Serbia ndaj kėtij problemi ka patur qėndrime krejt tė ndryshme nė tė kaluarėn. Karageorge gjatė kryengritjes sė parė, sikundėr Milloshi, Mihajllo dhe Jovan Ristiē nuk kanė patur njė ministri tė veēantė pėr reformėn e tokės, inspektorė tė pėrgjithshėm tė tokės ose ndonjė aparat tė kushtueshėm.
Madje edhe ato pak mijė familje qė u vendosėn pas luftės nuk u ngulėn aty ku ishin vendosur. Ka patur mė shumė sukses nė Kosovė, sidomos nė Luginėn e Llapit, ku Toplicanėt hynė nga veriu nė jug. duke u marrė vesh vetė midis tyre. Ngulimet tona mė tė vjetra dhe mė tė qėndrueshme, me elementė nga krahinat tona tė ndryshme, u vendosėn pikėrisht atje. Nė Drenicė dhe Metohi ne nuk patėm sukses. Kolonizimi nuk duhej tė ishte bėrė kurrė vetėm me malazezėt. Nuk mendojmė se ata janė tė pėrshtatshėm si kolonė pėr shkak tė plogėshtisė sė tyre baritore. Kjo mund tė thuhet vetėm pėr gjeneratėn e parė. Gjenerata e dytė ėshtė krejt tjetėr, mė aktive dhe mė praktike. Fshati Petrovo nė Miroc, sipėr Danubit, fshati mė i avancuar nė Krahinė, ėshtė i banuar pa pėrjashtim me malazez. Sot nė Serbi ka mijėra biznese tė pėrparuara, sidomos nė Toplicė dhe Kosanicė, qė kanė qenė krijuar nga malazezėt, tė cilėt janė pėrzier me elementė mė tė pėrparuar. Kjo vlen sidomos pėr Metohinė, ku zakonet e vjetra, duke qenė tė bazuara direkt nė origjinėn e tyre stėrgjyshore, kanė mundur tė mbijetojnė. Njė vizitė nė kafenetė e Pejės ėshtė e mjaftueshme pėr tė bindur ēdo njeri pėr kėtė. Kjo ėshtė arsyeja pėrse kolonizimi ka patur kaq pak sukses nė tė gjithė Metohinė. Duhet pranuar, nga ana tjetėr, se kėto koloni ishin vendosur shumė keq, nė njė tokė jopjellore, tė mbuluar me shkurre, dhe mbi tė gjitha pa asnjė agregat tė domosdoshėm bujqėsor. Kėtyre kolonive u duhej dhėnė mė shumė ndihmė se tė tjerave pėr shkak se ishin tė pėrbėra nga elementi mė i varfėr malazez.
Padyshim, shkaku kryesor qė kolonizimi ynė pati pak sukses nė kėto rajone ėshtė fakti se tokat mė tė mira mbetėn nė duart e shqiptarėve. E vetmja rrugė e mundshme pėr kolonizimin tonė masiv tė kėtyre rajoneve ėshtė t'u marrim tokėn shqiptarėve. Pas luftės, nė kohėn e rebelimit dhe tė veprimtarisė sė kryengritėsve, kjo do tė mund tė arrihej lehtė duke dėbuar njė pjesė tė popullsisė shqiptare nė Shqipėri, duke mos legalizuar uzurpimin e tyre dhe duke blerė kullotat e tyre. Kėtu ne duhet tė kthehemi pėrsėri tek gabimi i madh i konceptit tonė tė pasluftės lidhur me tė drejtėn e posedimit tė tokės. Nė vend qė tė pėrfitonim nga koncepti i vetė shqiptarėve lidhur me pronėsinė e tokės qė ata kishin uzurpuar (vėshtirė qė ndonjėri prej tyre tė ketė pasur tapi tė dhėna nga turqit, pėrveē pėr tokat e blera, pėr tė keqen e shtetit dhe kombit tonė), ne jo vetėm i legalizuam tė gjitha kėto uzurpime, por ē'ėshtė mė e keqja i mėsuam shqiptarėt me idetė evropiano-perėndimore lidhur me pronėsinė private. Mė pėrpara ata as qė mund tė kishin ide tė tilla. Nė kėtė mėnyrė, ne u dhamė vetė atyre njė armė pėr tė mbrojtur veten, pėr tė mbajtur tokat mė tė mira pėr veten dhe pėr ta bėrė tė pamundshėm nacionalizimin e njė prej rajoneve mė tė rėndėsishme pėr ne .
Nga e gjithė kjo del se metodat e politikės sonė tė kolonizimit nė jug deri nė ditėn e sotme nuk kanė dhėnė rezultatet qė ne do tė duhej tė kishin arritur dhe tė cilat po na imponohen vetiu si domosdoshmėria mė e madhe shtetėrore.
vijon
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
DĖbimi I ShqiptarĖve"
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: .:: Mė Pranė Njėri-Tjetrit ::. :: Historia Shqiptare-
Kėrce tek: