ForumPortaliGalleryPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi
...:::Meny Kryesore:::...
 Home
 Portali
 Forum
 Lista e Antarve
 Galeria
 Lajmet Flash
 Profili
 FAQ
 Testi I Dashuris
favoritos.gif Media & Muzika
 Telivizionet Live
 Video Klipe
 Ruzulltatet Sportive
 Mp3 Falass
 Mp3 RAP
 Kerkesa Muzikore
 Melodi Per Celular
icon_community.gif Argėtim-Zbavitje
 Video Humoristike
 Luani Lojra
 Dezing
 Poezi
 Gediche
 Argėtime
 Albumi Fotografik
 Tema tė Ndryshme
som_downloads.gif Shkarkime & Links
King-Rap Tolbar
Programe
Shkarko Scripte
Chat Programs
 Kėrko nė Forum
 Liderėt e forumit
 Ndihmė
 Kėrko
Moti Momental

Permbajta e ksaj faqe kerkon flash player per instalim kliko mbi ket tekst.


Futu nė chat

Top 5 softuerėt antivirus pėr 2008
HTML clipboard
Top 5 softuerėt antivirus pėr 2008

1. Bit Defender

2. Kaspersky

3. Eset NOD32

4. Trend Micro Antivirus

    plus AntiSpyware 

5. F-Secure Anti-Virus 

SMS Falas nga KING-RaP
Partnerėt
>>> AlBaZeMeR <<<

XoFaCe

->>Ks-MaX <<<---

->> KoSoVa.Li <<<---

 ->> Muzik-Anglisht <<<---

V.I.P Galeri

Top posters
kanuni
 
Xhebraili
 
vissari
 
El-Fuego
 
drini-89
 
RiRi
 
dj-baba
 
dosti
 
king
 
miri
 
Keywords
meda gjata gashi kosoves anglisht loja numrin ismajli nokia BAJRAM shkronja numri elvana dashurie PORNO krasniqi druri murlan 2012 shqip double genta dashuri nika komandat celular
IP Addressa Juaj&Reklama
IP


Share | 
 

 Njė zbulim i ri nė Kalanė e Tiranės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
kanuni



Numri i postimeve : 1130
Join date : 10/06/2008

Character sheet
vissi: Lojra

MesazhTitulli: Njė zbulim i ri nė Kalanė e Tiranės   Sun Jun 15, 2008 4:19 am

--------------------------------------------------------------------------------

Mansium-i Romak dhe Castrum-i Bizantin nė selinė e Pashallėkut tė Tiranės



· Pas zbulimit tė parė tronditės tė 2001-shit, tė njė kulle katrore me dimensione 12m x 12 m, e cila pasi u dokumentua u rivarros nėn shtresėn e asfaltit, njė tjetėr zbulim mbresėlėnės ėshtė bėrė nė Kalanė e Tyrhanės (Tyrcanos): njė kullė rrethore nė kėndin veri-lindor tė kėshtjellės, gjė qė siguron pėrfundimisht shkencetarėt se kemi tė bėjmė me njė kėshtjellė perandorake justiniane.



Shkruan: Artan Shkreli, Tiranė, Prill 2008



“Zot na ruaj prej ēifutėve tė Selanikut, prej turqve tė Egribosit, prej grekėve tė Athinės dhe prej shqiptarėve tė Tiranės!”, thotė njė proverb turk. Askush s’di tė thotė as sot e as nė qindvjetėshin e nėntėmbėdhjetė - kur regjistrohet ky proverb - se ē’rrethana i ngucėn turqit tė shpreheshin kėsisoj. Ka gjasa qė kjo thėnie ta ketė zanafillėn nė periudhėn e turbullt tė Pashallėqeve, atėhere kur Shqipėria e Mesme nė pėrgjithėsi, dhe sidomos Tirana, u pėrfshinė nė vorbulla luftimesh tė acaruara, ku vlonte njė zjarr i ēuditshėm, i cili del se ndizej edhe mė fort pas ēdo ndėrhyrjeje tė pushtetit sulltanor.

As Stambolli e as tė dėrguarit nuk mbėrrinin t’i kuptonin grindjet e feudalėve “tė vegjėl, por idhnakė”, sherre tė cilat flakėruan fort kur Ahmet Kurt Pasha i Beratit rrethoi Tiranėn nė vitin 1780. Tė habit fakti qė ndėr historianė ka lėshuar rrėnjė bindja e gabuar se qyteti fushor nuk kishte kėshtjellė asokohe. Ėshtė marrģ kjo hamendje, pasi Ibrahim Bargjinolli nuk mund tė mbrohej nga ushtria e vuxhudshme e Kurt Pashės duke u mbrojtur pas shtėpive tė qerpiēit. Me siguri kėshtjella e vjetėr, ndonėse e mballosur vende-vende e thuajse firomėzėnė nga pirgu i shtėpive rreth saj, i motivonte radhėt e tiranasve nė qėndresat e mbrame qė tė shtrėngoheshin prapėseprapė nė po atė fortifikim. Nė fakt, mė tepėr se kėshtjellė nė kuptimin klasik tė fjalės, pėr shqiptarėt ajo pėrfaqėsonte “sarajin”, i cili mė sė shumti nuk ish gjėsend-tjetėr veēse pallati i sundimtarit apo guvernatorit, i rrethuar me mure mbrojtėse. Andaj do tė ketė lindur edhe ngatėrrimi i gjithėhershėm i “kėshtjelles” sė qytetit me “sarajin” apo “pallatin”.

Pėrsa nuk ta mbush syrin, Kalaja e Tiranės rrok njė sipėrfaqe mė tė madhe se ajo e Petrelės, ēka se kjo e dyta ėshtė pėrshkruar imtėsisht falė vendndodhjes sė saj tė pambėrritshme dhe ngulimit-ēelės qė zė nė rrugė tė Qafė-Krrabės - degėzim fort i rrahur i rrugės Egnatia. Pėr tė qenė tė saktė duhet tė themi se tė dhėnat pėr Petralba-n/Petrelėn fillojnė tė bjerren me vendosen e Pax Turcica-s, kur ushtritė e huaja nuk lėvrijnė mė aq shumė nėpėr Shqipėri - sakur nė periudhėn osmane, nė Shqipėrine e Mesme, zėnė e shfaqen si tė rėndėsishme edhe fortifikimet kodrinore, si Preza, Ishmi apo Ndroqi, e madje edhe ato fushore si Elbasani, Peqini e Tirana.

Ashtu si kalaja e Elbasanit (me profil mirėfilli osman) u ngrit saktėsisht mbi rrėnojat e Skampinit tė lashtė e tė braktisur prej shekujsh, edhe ajo e Tiranės duhet tė ketė pasur tė njėjtėn ecuri. Ringritja e saj e ngadaltė, por e vazhdueshme shpesh u ka shpėtuar kronistėve, pasi silueta e saj nuk shfaqej dhe aq si fortesė e mėvetėsishme, se si pallat i rrethuar mu nė mes tė qytetit. Sot njė gjė ėshtė krejt e qartė, siē arsyeton edhe Hahn-i, Tirana trashėgoi emrin historik tė qendrės sė banuar, e cila ka qenė kurdoherė po aty pėrgjate shekujve, duke u luhatur brenda sinorėve tė kėsaj hapesire qė zė dhe sot. Pa i hyrė hamendjeve pėr etimonin toponimik, nė ky i fundit ka zanafillė kadme, etruske, thrake apo ilire (per secilin variant ka argumente pro e kundėr), Barleti vėren se emri ka qenė i pėrdorur gjerėsisht nė zonė. Pos asaj qė e emėrton Tiranė ė madhe (Tyranna Major - Tirana e sotme), ai zė ngoje edhe Tiranėn e vogėl (Tyranna Minor - pranė Krujės), cekasė tė cilėn Hahn-i e pėrdor si argumentpro tezės se ky toponim ka prejardhje vendase. Rėndėsia e qendrės natyrisht ka qenė mė e madhe para sundimit osman, aq sa tė shėrbente si mbiemėr, pasi njė shekull e gjysmė para Marin Barletit, nė vitin 1372, nė dokumente venedike na shfaqen akte noterėsh qė flasin pėrdy marinarė “tiranas”: Vilin dhe Leonin (Villino da Tyranna dhe Leo da Tyranna - marinarios).

Castrum Romako-Bizantin

Pėr kohėrat pararomake tė Tiranės nuk dalin tė dhėna eksplicite, pėrpos faktit se zona ka pasur njė zhvillim tė mirė ekonomik. Nė lashtėsi, vendbanimi Tyrkanos/Tirhan-ės shtrihej pranė vendit tė quajtur “Kroji i Shinjinit”, aty ku deri vonė ka qenė Fusha e Aviacionit. Sikundėr edhe pėr qendra tė tjera tė antikitetit, kjo vendndodhje gjendej pranė lumenjve apo burimeve tė ujit, e nė rastin konkret nė zonėn qė shtrihej ndėrmjet shtratit tė lumit tė Rigllates (sot, Lumi i Tiranes) dhe pėrroit tė Lanės. Gjurma mė e dukshme e kėtij vendbanimi ėshtė rrėnoja e kishės paleokristiane tė Shėn Gjin/Gjon Pagėzorit - e njohur kryesisht per mozaikun e saj - ndėrtuar nė kohėra paleokristiane dhe shndėrruar nė kishėz nė kohėn kur sundoi Kostandini i Madh. Sot aty ende mund tė kėqyret njė mjedis nėntokėsor, por me funksion tė papėrcaktuar mirė. Stelat madhėshtore tė periudhės romake, tė gjetura nė zonė e tė ekspozuara po aty, dėftojne pėr praninė e njė nekropoli tė pasur (ende tė pazbuluar), e pėr rrjedhim dėshmojnė sakaq se ky vend ka qenė vijimisht i rėndėsishėm. Nė fakt thesaret e gjetura me monedha ilire dhe denarė romakė pranė Pallatit te Brigadave, qė datohen nė kapercyell tė Erės sė Vjeter me atė tė Re, jane tregues i begatisė sė Tiranės, duhet tė ketė pasur qė nė kohėt romake njė qendėr pėr administratėn, qendėr kjo e vendosur brenda nė njė castrum - fortifikim fushor.

Kjo hamendje, nga hipotezė po shnderrohet dora-dorės nė pohim shkencor qysh prej vitit 2001, kohė kur u bėne gėrmime sporadike tė mureve tė kalase mesjetare tė qytetit. Gjatė restaurimit tė njerės prej portave osmane tė kalasė u zbuluan struktura shumė tė vjetra muresh, me zhvillime planimetrike te ndėrlikuara, por edhe njė kullė e pazakontė me trashėsi muresh 3m dhe me dimensione 12.00 x 12.00 m. Ndonėse atėherė sondazhet vazhduan gjer nė thellėsinė 2.90 m nėn nivelin e asfaltit, nuk u gjet dot fundi i tabanit tė themelit, pasi ai ndodhej mė nė thellėsi tė tokės sė butė argjilore .

Kėshtu, nė verė tė vitit 2001, u zbulua se muret e castrum-it zgjatoheshin drejt Akademisė sė Shkencave. Zbulimi i gjurmėve tė mureve prej guri, tė ruajtura pėr mrekulli nėn tokė, ish diēka emocionuese. Ato kalonin para shtatores sė Fan Nolit ku ktheheshin me 90ŗ nė drejtim tė Lanės duke vijuar pėrpara Parlamentit tė sotėm dhe duke u kthyer sėrish te SHQUP-i, sipas njė aksi paralel me murin ku mbėshtetet sot Kinema Millennium. Kėsisoj shfaqej forma tipike e njė castrum-i romak, tė orientuar veri-jug dhe lindje-perėndim, sipas parimit cardo et decumanus. Ka gjasė qė bazat e kėtij castrumi tė jenė hedhur gjatė periudhės sė Luftes Civile Romake, kur zona u mėsy nga legjionet e Qezarit, qė mbante tė ngujuar nė Petra/Shkėmbin e Kavajės ushtrinė e Pompeut. Dihet se Qezari u kujdes t’i mbyllte ēdo ndihmė Pompeut nga Maqedonia nėpėrmjet rrugės sė Qaf-Krrabės dhe mund tė hamendet se ai ndėrtoi me kast edhe njė fortifikim pėr garnizonin e tij tė kontrollit rrugor. E nė kėtė rast do kishim tė bėnim me njė mansium. Historiani K. Frashėri mendon se pėr t’i rritur fuqinė mbrojtėse kėsaj kėshtjelle fushore, ajo duhet tė ish e qarkuar me ujėrat e pėrroit tė pashterrshėm tė Lanės, nėpėrmjet njė kanali tė posaēėm – teknikė efikase pėr kohėn, nė mbrojtjen e kalave fushore. Njė gjė e tillė ėshtė zbuluar tė jetė bėrė edhe me kalanė e Skampinium/Elbansan, e cila ka qenė e rrethuar nga njė kanal qė furnizohej prej ujėrave tė pėrroit tė Zaranikės.

Pas kėsaj castrum-i duhet ta ketė humbur rėndėsinė e tij, pasi Pax Romana vendosi qetėsinė shekullore nė trevė. Romės nuk i interesonte krijimi i njė qyteti tė madh nė Tyrhan, ngaqė ky funksion pėrmbushej nga Dyrrahu fqinj; ajo ish e interesuar vetėm tė konsolidonte qendrėn rurale, qė administronte mbarėvajtjen e punėve bujqėsore si dhe tė mirėmbante mansium-in/stacionin rrugor qė kontrollonte degėzimin pėr Qafė-Krrabe tė rrugės Egnatia. Ndaj dhe kjo kėshtjellė do tė pėrmendej vetėm gjashtė shekuj mė pas, ahere kur Roma kishte rėnė dhe Bizanti ndodhej nėn trysninė e dyndjeve barbare. Vendbanimi, tashmė i tkurrur pėr shkak tė pretimeve gjermane, vijoi qė prej shekullit tė VI tė mbetej rrotull kėshtjellės gjysmė tė rrėnuar (e cila ende sot gjendet nė zemėr tė qytetit). Por kėtė fortifikim nė fakt do ta rindėrtonte perandori Justinian, nė kuadėr tė luftės Bizanto-Gote, pėr tė penguar mbėrritjen nė Durrės tė Ostrogoteve tė udhėhequr nga Totila, tė cilėt pritej tė kalonin – sikurse ndodhi - nga Qaf-Krraba. Pėrfundimi i rindėrtimit tė saj dokumentohet nė vitin vit 544 nga kronisti i Justinianit, Prokopi i Qezaresė, nė librin e tij tė famshėm De Aedificiis; aty nė listėn e kėshtjellave tė Epirit tė Ri ai pėrmėnd edhe Tirhan-ėn

Duke qenė e vendosur nė njė pellg aluvional, pjesa mė e lashtė e kėshtjellės mbetet sot thellė nėn tokė dhe prej saj aktualisht mund tė admirohet vetėm njė pjesė e mureve rrethuese tė Kullės sė Gjatė. Nėn Perandorinė e Bizantit, castrum-i i Tiranės pėsoi tė njėjtin fat mizor me atė tė simotrės sė tij, Skampinit. Ajo thuajse u shkatėrrua krejt nga barbarėt , ndaj bizantinėt nuk e pėrdorėn mė pėr qėllime strategjike, por vetem si fortifikim tė vogėl garnizoni.

Anonimi i Tivarit, saku edhe Barleti, i mėshojnė faktit se Gjergj Kastrioti ndalej e drekonte nė Tiranė, teksa udhakonte prej Kruje nė Petrelė e anasjelltas, apo dhe kur dilte pėr gjah nė pyjet e pasura tė Tyranna Major. Duket se mansium-i i dikurshėm, ndonėse gjysėm i rrėnuar, i kish mbijetuar edhe sllaveve edhe frankėve dhe funksiononte ende si strehėz emergjence nė periudhėn e parė osmane. Kėtė na e dėshmon ambasadori vendikas Lorenzo Bernardo, i cili mė1591, rrugės pėr nė Stamboll, kaloi nėpėr « campagna grande famosa di Scanderbeg, detta Tiranna ». Ky stacion e bėnte mė tė sigurtė kalimin e rrugės nė kohėt e rremujės sė pėrgjithshme qė kaploi kėtė zonė gjatė periudhes kataklizmatike kur Arbėnia Kristiane ra e ezauruar nėn osmanet energjikė.



Konstatimi



Aleksandėr Meksi: Tė vazhdojnė gėrmimet



Nė pozicionin e njė arkitekti dhe restauratori, Aleksandėr Meksi mendon se u duhet dhėnė kohė specialistėve tė nxjerrin rezultatet e sakta. Pas njė vėzhgimi tė bėrė dje pranė mureve tė kalasė sė Tiranės, tė zbuluara pranė godinės sė Akademisė sė Shkencave, Meksi thotė se ėshtė i nevojshėm akordimi i njė fondi qė do tė mundėsojnė arkeologėt dhe specialistėt e monumenteve ta ēojnė punėn deri nė fund. “Ėshtė e nevojshme tė gėrmohet, nė mėnyrė qė tė kemi tė qartė se me ēfarė kemi tė bėjmė. Vetėm atėherė specialistėt mund tė diskutojnė dhe tė dalin nė pėrfundime tė sakta pėr kohėn dhe planimetrinė e objektit. Studimet transmetojnė rėndėsinė e asaj qė zbulohet”, - thotė Meksi. Sipas tij momentalisht tė gjitha diskutimet nga ane urbanistėve, pėr vijueshmėrinė e rrugės dhe tė specialistėve tė monumenteve, janė tė pambėshtetura mirė. Nuk mendon se gėrmimet nė anėn e rrugės mund tė nxjerrin nė dritė objekte tė tjera, sepse sipas tij struktura e kėshtjellave ka qenė e tillė, qė pėrtej mureve nuk kishte ndėrtesa tė tjera, por vazhdimi i punės do tė krijonte njė situatė mė tė qartė si pėr specialistėt e monumenteve, ashtu edhe pėr urbanistėt, tė cilėve do tu duhet tė rishikojnė projektin e rrugės. Nuk ėshtė pėr pezullimin e punėve nė atė zonė, pasi ajo arterie rrugore qė kalon aty ėshtė planifikuar shumė herėt dhe ėshtė e rėndėsishme pėr qytetin, po duhet vepruar nė mėnyrė tė tillė, qė qoftė tani, apo edhe mė vonė arkeologėt tė mund tė vazhdojnė punėn e tyre. “Nuk duhet vepruar si nė rastin e kabllove elektrike, tė cilat janė betonuar. Kjo do ta varroste pėrfundimisht atė ēka fshihet nėn tokė”, - thotė Meksi, specialist nė fushėn e arkitekturės pas bizantine. Ai e pranon se ėshtė e vėshtirė t’i ruash objekte tė tilla, por duhen ndjekur eksperiencat e pėrdorura nė vende tė ndryshme tė botės qė janė gjendur pėrballė dilemave tė zhvillimit dhe tė ruajtjes sė trashėgimisė. Ėshtė i sigurtė se do tė gjendet njė zgjidhje
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Njė zbulim i ri nė Kalanė e Tiranės
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: .:: Mė Pranė Njėri-Tjetrit ::. :: Historia Shqiptare-
Kėrce tek: