ForumPortaliGalleryPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi
...:::Meny Kryesore:::...
 Home
 Portali
 Forum
 Lista e Antarve
 Galeria
 Lajmet Flash
 Profili
 FAQ
 Testi I Dashuris
favoritos.gif Media & Muzika
 Telivizionet Live
 Video Klipe
 Ruzulltatet Sportive
 Mp3 Falass
 Mp3 RAP
 Kerkesa Muzikore
 Melodi Per Celular
icon_community.gif Argėtim-Zbavitje
 Video Humoristike
 Luani Lojra
 Dezing
 Poezi
 Gediche
 Argėtime
 Albumi Fotografik
 Tema tė Ndryshme
som_downloads.gif Shkarkime & Links
King-Rap Tolbar
Programe
Shkarko Scripte
Chat Programs
 Kėrko nė Forum
 Liderėt e forumit
 Ndihmė
 Kėrko
Moti Momental

Permbajta e ksaj faqe kerkon flash player per instalim kliko mbi ket tekst.


Futu nė chat

Top 5 softuerėt antivirus pėr 2008
HTML clipboard
Top 5 softuerėt antivirus pėr 2008

1. Bit Defender

2. Kaspersky

3. Eset NOD32

4. Trend Micro Antivirus

    plus AntiSpyware 

5. F-Secure Anti-Virus 

SMS Falas nga KING-RaP
Partnerėt
>>> AlBaZeMeR <<<

XoFaCe

->>Ks-MaX <<<---

->> KoSoVa.Li <<<---

 ->> Muzik-Anglisht <<<---

V.I.P Galeri

Top posters
kanuni
 
Xhebraili
 
vissari
 
El-Fuego
 
drini-89
 
RiRi
 
dj-baba
 
dosti
 
king
 
miri
 
Keywords
loja druri ismajli shqip PORNO gjata celular shkronja dashurie BAJRAM double krasniqi 2012 nika nokia numrin meda gashi murlan numri komandat genta anglisht kosoves dashuri elvana
IP Addressa Juaj&Reklama
IP


Share | 
 

 Kuptimi Themelore i Informatikes

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
El-Fuego



Numri i postimeve : 159
Join date : 12/06/2008
Age : 104
Location : Peja Morder City

MesazhTitulli: Kuptimi Themelore i Informatikes   Sat Jun 14, 2008 3:42 am

Informatika eshte diciplina me e re shkencore qe mirret me perpunimin automatik te informatave.
Fjala Informatik rrjell prej dyfjaleve frenge L'INFORMATION dhe L'AUTOMATIK qe dmth perpunim automatik i informatave.

Me perpunimin automatik te informatave kuptohet:

-MBLEDHJA
-PERPUNIMI
-RUAJTJA
-SHFRYTEZIMI
-TRANSMETIMI I TYRE



* Rreth Kompjuteri Personal

Kompjuteri i pare personal IBM (personal computer ose PC) eshte paraqitur ne vitin 1981. Ne momentin e paraqitjes IBM PCka qene vetem nje nga shume mikrokompjuteret qe ishin paraqitur ne treg dhe kane perfunduar pa sukses pershkake te mundesive kufizuse te tyre. 20 vitet e fundit PC mbajne vendin e pare ne treg dhe behet standart Arsyet jane

1.Kompjuteri PC eshte standart dhe ka arkitekture te hapur

2.Eshte mire i dokumentuar she ka mundesi te madhe per shtime

3.Eshte i lire,i thjeshte dhe dimensione te vogla

Kompjuteri personal bne pjese ne grupin e mikrokompjuterave dhe jane te gjenerates se kater



* Ndarja e Kompjutereve

Ndarja e Kompjutereve behet ne dy menyra ne baze te KAPACITETIT dhe MIKROPROCESORIT

a)Ne bazė tė KAPACITETIT:

1.Komjuter AFARIST
2.Kompjuter PERSONAL
3.Kompjuter SHTEPIAK

b)Nė bazė te MIKROPROCESORIT:

-286 (Posedon mikroprocesor 80286)
-386 (Posedon mikroprocesor 80386)
-486 (Posedon mikroprocesor 80486)
-586 (Posedon mikroprocesor 80586)
Kompjuteri 586 njihet si Pentium



* Fjalori i Informatikės

Analog
Proces i cili vazhdon me njė ritėm tė pandryshuar. E kundėrta e analogut ėshtė digitali.

ASCII
Shkurtesė pėr American Standard Code Information Interchange. Ėshtė njė tabelė me 7 bit.


Basic

Beginners All purpose Symbolic Instruction Code. Gjuhė programuese me qėllim tė pėrvetsimit tė programit tė zhvilluar nė vitet 1963-65 nė njė kolegj tė SHBA-sė.


BPS
Bits pro Second BPS. Kjo ėshtė shkurtesė pėr matjen e transfermit tė shenimeve nė sekondė.


Binar
Dual, nė dy pjesė apo dy vlersime rrjedh nga gjuha angleze Binary.


Bit
Vlera e kėsaj mund tė jetė 0 apo 1. Binary Digit.


Boot
Startimi i kompjuterit. Programi i parė i cili startohet nga ROM`i (Read Only Memory).


Byte
Njėsi matėse pėr memorje. Njė byte (lexo: bajt) i ka 8 bit.


C, C++
C ėshtė njė gjuhė programuese e cila ėshtė e zhvilluar nė vitin 1973 pėr sistemin punues “UNIX”. Kjo gjuhė programuese ėshtė zhvilluar nė vitin 1986 dhe merr emrin C+. Dhe mė vonė merr emrin C++, ku ka ndryshime nė pėrpunimin e objekteve.


CAD
Computer Aided Design. Program pėr konstuktimin dhe vizatimin e projekteve teknike. CAD tė njohura momentalisht janė: CATIA (IBM), AutoCAD (Autodesk) si dhe e specializuar pėr vizatime teknike nė 3D ėshtė Pro Enginner (PTC).


CAE

Computer Aided Engineering. Program pėr planifikimin dhe projektimin e projekteve inxhinjerike.


CAM
Computer Aider Manufacturing. Finalizimi i produkteve me ndihmen e makinave si psh. CNC (Computer Numerical Control)


CAP
Computer Aided Planing. Planifikimi dhe pėrgaditja e pėrpunimit apo projektit.


CASE
Computer Aided Software Engineering. Pėrmbanė njė sasi tė veprimeve siē janė: pėrpunimi i programeve, pėrkthimi i tyre, editorėt etj.


CAQ
Computer Aided Quality Control. Metoda pėr kontrollimin e qualiteteve tė produkteve pėrmes kompjuterit.


CD-ROM
Computer Disk-Read Only Memory. Bartėsi memorizues optik. Kėtu nuk mundemi tė i regjistrojm shenimet tona.


Chip
E ndėrtuar nga siliciumi dhe ėshtė element gjysmė pėrēues.


CNC
Computer Numerical Control. Dirigjimi i makinave psh. nė industrinė mekanike.


Cod
Njė lloj ēelsi, me tė cilin bėhet e pamundur hapja psh. e programeve nga personat e pa autorizuar.


Computer
Emri internacional pėr kompjuterėt personal. Rrejdh nga flaja Computare qė do tė thotė Llogaritje.


CPU
Computer Procesor Unit. Ky ėshtė njė procesor kryesor i cili dirigjon gjithė kompjuterin.


Cursor
Treguesi i pozitės sė shkrimit. Paraqitja e tij nė monitor tregon vendim e veprimit.


DOS
Disk Operating System. Sistemi punes prej tė cilit startohet (booting) kompjuteri dhe programet tjera.


Dual
Sistemi binar


Digital
Digi-Gishti. Diēka qė mund tė numėrohet, psh. numra dhe shėnime qė sistemi kompjuterik mund t`i llogaritė.


Disketa
Memorizuesi ekstern. Floppy Disk


Electronic Mail- E-mail
Transferimi i informatave pėrmes shtegtimit elektronik.


Floppy disk
lexo-disketa


Formatim
Urdhėr me tė cilin mund tė formatohet disketa apo H-disku, pra me ketė urdhėr fshihet disketa apo hard disku.


Gateway
Lloj kompjuteri (Server-Hyrje) i cili mundėson hyrjen nė bashkėsin e sistemeve kompjuterike tė lidhur nė rrjetin kompjuterik psh. LAN Local Area Network


Gbyt
1 Gigabyt=1073741824 Byt, kjo ėshtė njėsi pėr matjen e memorjes kompjuterike.


Hard Disc H-Disc
Disku i cili ndodhet nė njėsin qendrore kompjuterike ku deponohen programet.


Hardware
Komponentet fizike si psh. Printeri, Monitori, Tastatura etj.


Hidden Files
Pėrmbajtjet e fshehura tė datave.


Http
Hyper Text Transfer Protocol. Protocol me tė cilin mundėsohet bartja e informacioneve nė internet.


ID
Identification-Njohja apo identifikimi


Input
Hyrja e informatave


ISDN
Integrated Service Digital Network, rrjetė komunikimi e ndėrtuar mbi principin e transferimit digital tė informatave.


Kb
1Kilobyt = 1024 Byt, njėsi matėse e memorjes kompjuterike.


Keyboard
Fjalė anglezė qė do tė thotė Tastaturė.


LAN
Local Area Network, rrjeta kompjuterike e kufizuar vetėm nė njė lokal.


LCD
Liquid Crystal Display. Monitor i cili bėhet me tekniken e perpunimit tė kristaleve.


Mailbox
Arka postale elektronike.


Mbyt
1 Mbyt = 1048576 Byt, njėsi matėse e memorjes kompjuterike


Menu
Pėrmbajta e urdhėrave, e cila zakonisht gjendet nė anėn e majt lartė programeve.


Maus
Mini elektronik, me tė cilin mundet tė levizni kursorin nė monitor.


Mikroprocessor
Ėshtė njė Chip elektonik i cili ka funksionin kryesor nė sistemet kompjuterike.


MODEM
MO-Modulator, DEM-Demodulator. Ky mundėson komunikimin nėpėrmes dy kompjuterave.


Network Software
Program me tė cilin mundesohet punimi nė rrjetė kompjuterike


Output
Dalje e shėnimeve nga sistemi kompjuterik, kėtu bėnė pjesė edhe Printeri apo Monitori.


OS/2
Sistem punes si psh. Windows, i cili ėshtė zhvilluar nga firma amerikane IBM.


Pentium
Njė lloj procesori i firmės Intel. Llojet: Pentium III, IV, Celereon etj.


Pixel
Picture Element. Elementi mė i vogel i cili prezentohet psh. nė Monitor apo Priter.


PostScript
Gjuhė programuese e cila dirigjon printerin.


Printer
Shtypėsi


RAM
Random Access Memory. Ėshtė memorja nė tė cilan shkruhen dhe lexohen programet. (ROM-memorja vetėm pėr lexim).


ROM
Read Only Memory. Memorje nė tė cilėn mundėsohet vetėm leximi i programeve.


Scanner
Periferi e sistemit kompjuterik, me tė cilin mundėsohet kopjimi i dokumenteve nė monitor pastaj ku mundet tė bėhet pėrpunimi.


Server
Kompjuteri kryesor nė njė rrjetė, prej tė cilit psh. mundėsohet ndrrimi i pasėordit.


Software

Programe kompjuterike tė cilat mund tė jenė tė shkruara nė shumė gjuhė tė ndryshme programuese si psh. Pascal, C++ etj


Streamer

Periferi e kompjuterit nė tė cilin mundėsohet sigurimi i shenimeve nė njė shirit memorizues.


TCP/IP
Transmision Control Protocol/ Internet Protocol. Protokolli i kontrollimit kur komunikohet pėrmes internetit.


Unix
Sistem punues i cili ėshtė zhvilluar nė SHBA.


Utility
Programe pėr shėrbime tė ndryshme

VGA
Video Graphics Array.

WAN
Wide Area Network, rrjeta e cila mundėson komunikimin nė njė hapėsirė tė gjėrė psh. nėpėr qytete. Ėshtė e kundėrta e LAN`it.


Word
Program pėr pėrpunimin e teksteve e cila zhvillohet nga firma e njohur Microsoft
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Kuptimi Themelore i Informatikes
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: ..:: INFORMATIKA ::.. :: Tutorials & Mesime-
Kėrce tek: