ForumPortaliGalleryPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi
...:::Meny Kryesore:::...
 Home
 Portali
 Forum
 Lista e Antarve
 Galeria
 Lajmet Flash
 Profili
 FAQ
 Testi I Dashuris
favoritos.gif Media & Muzika
 Telivizionet Live
 Video Klipe
 Ruzulltatet Sportive
 Mp3 Falass
 Mp3 RAP
 Kerkesa Muzikore
 Melodi Per Celular
icon_community.gif Argėtim-Zbavitje
 Video Humoristike
 Luani Lojra
 Dezing
 Poezi
 Gediche
 Argėtime
 Albumi Fotografik
 Tema tė Ndryshme
som_downloads.gif Shkarkime & Links
King-Rap Tolbar
Programe
Shkarko Scripte
Chat Programs
 Kėrko nė Forum
 Liderėt e forumit
 Ndihmė
 Kėrko
Moti Momental

Permbajta e ksaj faqe kerkon flash player per instalim kliko mbi ket tekst.


Futu nė chat

Top 5 softuerėt antivirus pėr 2008
HTML clipboard
Top 5 softuerėt antivirus pėr 2008

1. Bit Defender

2. Kaspersky

3. Eset NOD32

4. Trend Micro Antivirus

    plus AntiSpyware 

5. F-Secure Anti-Virus 

SMS Falas nga KING-RaP
Partnerėt
>>> AlBaZeMeR <<<

XoFaCe

->>Ks-MaX <<<---

->> KoSoVa.Li <<<---

 ->> Muzik-Anglisht <<<---

V.I.P Galeri

Top posters
kanuni
 
Xhebraili
 
vissari
 
El-Fuego
 
drini-89
 
RiRi
 
dj-baba
 
dosti
 
king
 
miri
 
Keywords
IP Addressa Juaj&Reklama
IP


Share | 
 

 Kuptimi Themelore i Informatikes

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
El-Fuego



Numri i postimeve : 159
Join date : 12/06/2008
Age : 104
Location : Peja Morder City

MesazhTitulli: Kuptimi Themelore i Informatikes   Sat Jun 14, 2008 3:42 am

Informatika eshte diciplina me e re shkencore qe mirret me perpunimin automatik te informatave.
Fjala Informatik rrjell prej dyfjaleve frenge L'INFORMATION dhe L'AUTOMATIK qe dmth perpunim automatik i informatave.

Me perpunimin automatik te informatave kuptohet:

-MBLEDHJA
-PERPUNIMI
-RUAJTJA
-SHFRYTEZIMI
-TRANSMETIMI I TYRE



* Rreth Kompjuteri Personal

Kompjuteri i pare personal IBM (personal computer ose PC) eshte paraqitur ne vitin 1981. Ne momentin e paraqitjes IBM PCka qene vetem nje nga shume mikrokompjuteret qe ishin paraqitur ne treg dhe kane perfunduar pa sukses pershkake te mundesive kufizuse te tyre. 20 vitet e fundit PC mbajne vendin e pare ne treg dhe behet standart Arsyet jane

1.Kompjuteri PC eshte standart dhe ka arkitekture te hapur

2.Eshte mire i dokumentuar she ka mundesi te madhe per shtime

3.Eshte i lire,i thjeshte dhe dimensione te vogla

Kompjuteri personal bne pjese ne grupin e mikrokompjuterave dhe jane te gjenerates se kater



* Ndarja e Kompjutereve

Ndarja e Kompjutereve behet ne dy menyra ne baze te KAPACITETIT dhe MIKROPROCESORIT

a)Ne bazė tė KAPACITETIT:

1.Komjuter AFARIST
2.Kompjuter PERSONAL
3.Kompjuter SHTEPIAK

b)Nė bazė te MIKROPROCESORIT:

-286 (Posedon mikroprocesor 80286)
-386 (Posedon mikroprocesor 80386)
-486 (Posedon mikroprocesor 80486)
-586 (Posedon mikroprocesor 80586)
Kompjuteri 586 njihet si Pentium



* Fjalori i Informatikės

Analog
Proces i cili vazhdon me njė ritėm tė pandryshuar. E kundėrta e analogut ėshtė digitali.

ASCII
Shkurtesė pėr American Standard Code Information Interchange. Ėshtė njė tabelė me 7 bit.


Basic

Beginners All purpose Symbolic Instruction Code. Gjuhė programuese me qėllim tė pėrvetsimit tė programit tė zhvilluar nė vitet 1963-65 nė njė kolegj tė SHBA-sė.


BPS
Bits pro Second BPS. Kjo ėshtė shkurtesė pėr matjen e transfermit tė shenimeve nė sekondė.


Binar
Dual, nė dy pjesė apo dy vlersime rrjedh nga gjuha angleze Binary.


Bit
Vlera e kėsaj mund tė jetė 0 apo 1. Binary Digit.


Boot
Startimi i kompjuterit. Programi i parė i cili startohet nga ROM`i (Read Only Memory).


Byte
Njėsi matėse pėr memorje. Njė byte (lexo: bajt) i ka 8 bit.


C, C++
C ėshtė njė gjuhė programuese e cila ėshtė e zhvilluar nė vitin 1973 pėr sistemin punues “UNIX”. Kjo gjuhė programuese ėshtė zhvilluar nė vitin 1986 dhe merr emrin C+. Dhe mė vonė merr emrin C++, ku ka ndryshime nė pėrpunimin e objekteve.


CAD
Computer Aided Design. Program pėr konstuktimin dhe vizatimin e projekteve teknike. CAD tė njohura momentalisht janė: CATIA (IBM), AutoCAD (Autodesk) si dhe e specializuar pėr vizatime teknike nė 3D ėshtė Pro Enginner (PTC).


CAE

Computer Aided Engineering. Program pėr planifikimin dhe projektimin e projekteve inxhinjerike.


CAM
Computer Aider Manufacturing. Finalizimi i produkteve me ndihmen e makinave si psh. CNC (Computer Numerical Control)


CAP
Computer Aided Planing. Planifikimi dhe pėrgaditja e pėrpunimit apo projektit.


CASE
Computer Aided Software Engineering. Pėrmbanė njė sasi tė veprimeve siē janė: pėrpunimi i programeve, pėrkthimi i tyre, editorėt etj.


CAQ
Computer Aided Quality Control. Metoda pėr kontrollimin e qualiteteve tė produkteve pėrmes kompjuterit.


CD-ROM
Computer Disk-Read Only Memory. Bartėsi memorizues optik. Kėtu nuk mundemi tė i regjistrojm shenimet tona.


Chip
E ndėrtuar nga siliciumi dhe ėshtė element gjysmė pėrēues.


CNC
Computer Numerical Control. Dirigjimi i makinave psh. nė industrinė mekanike.


Cod
Njė lloj ēelsi, me tė cilin bėhet e pamundur hapja psh. e programeve nga personat e pa autorizuar.


Computer
Emri internacional pėr kompjuterėt personal. Rrejdh nga flaja Computare qė do tė thotė Llogaritje.


CPU
Computer Procesor Unit. Ky ėshtė njė procesor kryesor i cili dirigjon gjithė kompjuterin.


Cursor
Treguesi i pozitės sė shkrimit. Paraqitja e tij nė monitor tregon vendim e veprimit.


DOS
Disk Operating System. Sistemi punes prej tė cilit startohet (booting) kompjuteri dhe programet tjera.


Dual
Sistemi binar


Digital
Digi-Gishti. Diēka qė mund tė numėrohet, psh. numra dhe shėnime qė sistemi kompjuterik mund t`i llogaritė.


Disketa
Memorizuesi ekstern. Floppy Disk


Electronic Mail- E-mail
Transferimi i informatave pėrmes shtegtimit elektronik.


Floppy disk
lexo-disketa


Formatim
Urdhėr me tė cilin mund tė formatohet disketa apo H-disku, pra me ketė urdhėr fshihet disketa apo hard disku.


Gateway
Lloj kompjuteri (Server-Hyrje) i cili mundėson hyrjen nė bashkėsin e sistemeve kompjuterike tė lidhur nė rrjetin kompjuterik psh. LAN Local Area Network


Gbyt
1 Gigabyt=1073741824 Byt, kjo ėshtė njėsi pėr matjen e memorjes kompjuterike.


Hard Disc H-Disc
Disku i cili ndodhet nė njėsin qendrore kompjuterike ku deponohen programet.


Hardware
Komponentet fizike si psh. Printeri, Monitori, Tastatura etj.


Hidden Files
Pėrmbajtjet e fshehura tė datave.


Http
Hyper Text Transfer Protocol. Protocol me tė cilin mundėsohet bartja e informacioneve nė internet.


ID
Identification-Njohja apo identifikimi


Input
Hyrja e informatave


ISDN
Integrated Service Digital Network, rrjetė komunikimi e ndėrtuar mbi principin e transferimit digital tė informatave.


Kb
1Kilobyt = 1024 Byt, njėsi matėse e memorjes kompjuterike.


Keyboard
Fjalė anglezė qė do tė thotė Tastaturė.


LAN
Local Area Network, rrjeta kompjuterike e kufizuar vetėm nė njė lokal.


LCD
Liquid Crystal Display. Monitor i cili bėhet me tekniken e perpunimit tė kristaleve.


Mailbox
Arka postale elektronike.


Mbyt
1 Mbyt = 1048576 Byt, njėsi matėse e memorjes kompjuterike


Menu
Pėrmbajta e urdhėrave, e cila zakonisht gjendet nė anėn e majt lartė programeve.


Maus
Mini elektronik, me tė cilin mundet tė levizni kursorin nė monitor.


Mikroprocessor
Ėshtė njė Chip elektonik i cili ka funksionin kryesor nė sistemet kompjuterike.


MODEM
MO-Modulator, DEM-Demodulator. Ky mundėson komunikimin nėpėrmes dy kompjuterave.


Network Software
Program me tė cilin mundesohet punimi nė rrjetė kompjuterike


Output
Dalje e shėnimeve nga sistemi kompjuterik, kėtu bėnė pjesė edhe Printeri apo Monitori.


OS/2
Sistem punes si psh. Windows, i cili ėshtė zhvilluar nga firma amerikane IBM.


Pentium
Njė lloj procesori i firmės Intel. Llojet: Pentium III, IV, Celereon etj.


Pixel
Picture Element. Elementi mė i vogel i cili prezentohet psh. nė Monitor apo Priter.


PostScript
Gjuhė programuese e cila dirigjon printerin.


Printer
Shtypėsi


RAM
Random Access Memory. Ėshtė memorja nė tė cilan shkruhen dhe lexohen programet. (ROM-memorja vetėm pėr lexim).


ROM
Read Only Memory. Memorje nė tė cilėn mundėsohet vetėm leximi i programeve.


Scanner
Periferi e sistemit kompjuterik, me tė cilin mundėsohet kopjimi i dokumenteve nė monitor pastaj ku mundet tė bėhet pėrpunimi.


Server
Kompjuteri kryesor nė njė rrjetė, prej tė cilit psh. mundėsohet ndrrimi i pasėordit.


Software

Programe kompjuterike tė cilat mund tė jenė tė shkruara nė shumė gjuhė tė ndryshme programuese si psh. Pascal, C++ etj


Streamer

Periferi e kompjuterit nė tė cilin mundėsohet sigurimi i shenimeve nė njė shirit memorizues.


TCP/IP
Transmision Control Protocol/ Internet Protocol. Protokolli i kontrollimit kur komunikohet pėrmes internetit.


Unix
Sistem punues i cili ėshtė zhvilluar nė SHBA.


Utility
Programe pėr shėrbime tė ndryshme

VGA
Video Graphics Array.

WAN
Wide Area Network, rrjeta e cila mundėson komunikimin nė njė hapėsirė tė gjėrė psh. nėpėr qytete. Ėshtė e kundėrta e LAN`it.


Word
Program pėr pėrpunimin e teksteve e cila zhvillohet nga firma e njohur Microsoft
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Kuptimi Themelore i Informatikes
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: ..:: INFORMATIKA ::.. :: Tutorials & Mesime-
Kėrce tek: